PATVIRTINTA 

                                                                                                                 UAB „ŽIŪRA“ direktorės

                                                                                                                  Irenos Laurinavičienės

 

UAB „ŽIŪRA“

VIDAUS TVARKOS TAISYKLĖS

  1. Bendros nuostatos ir pagrindinės sąvokos

1.1. UAB “ŽIŪRA” yra  sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti oftalmologines  asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal gydytojo oftalmologo profesinę kvalifikaciją.

1.2. Paslaugos teikiamos turint licenciją verstis asmens sveiktos priežiūros veikla ir teikti šias paslaugas.

1.3. Paslaugos UAB “ŽIŪRA” teikiamos vadovaujantis “Oftalmologijos ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų aprašu“, kuris patvirtintas įmonės direktorės įsakymu Nr.104, 2014 m. vasario 26 d.

1.4. Įmonės veiklos tikslas – gerinti asmens sveikatą, nustatyta tvarka teikti ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, užtikrinti jų kokybę.

1.5. Įmonės vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja UAB “ŽIŪRA” (toliau – įmonė) bendrą vidaus ir darbo tvarką.

1.6. Įmonės darbuotojų pareigas bei teises reglamentuoja pareiginiai nuostatai, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos, darbo reglamentai.

1.7. Pacientas – asmuo, kuris naudojasi įmonės teikiamomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, nepaisant to, ar jis sveikas, ar ligonis.

1.8. Paciento dokumentai – asmens sveikatos istorija (forma Nr.025/a),  kurioje fiksuojama paciento sveikatos būklė, jam taikoma asmens sveikatos priežiūra.

1.9. Nepilnametis pacientas – pacientas iki 18 metų, išskyrus asmenis nuo 16 iki 18 metų, kuriuos teismas pripažino visiškai veiksniais (emancipuotais).

1.10. Paciento atstovas – atstovas pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai) arba atstovas pagal pavedimą.

1.11. Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu (toliau – draudžiamieji) – tai asmenys, draudžiamieji privalomuoju sveikatos draudimu, kurie Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos šio Įstatymo nustatyto dydžio įmokos.

1.12. Privalomojo sveikatos draudimo įmokos – valstybės, darbdavių ar pačių draudžiamųjų mokamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos.

1.13. Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą.

1.14. Papildomasis (savanoriškasis) sveikatos draudimas – papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo sutartyse nustatytos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atlyginamos pagal šias sutartis po papildomojo sveikatos draudimo draudiminio įvykio.

  1. Reikalavimai specialistams

2.1. Paslaugas teikia gydytojas oftalmologas su bendrosios praktikos slaugytoja.

2.2. Paslaugas teikiantis gydytojas oftalmologas turi galiojančią medicinos praktikos licenciją, suteikiančią teisę verstis medicinos praktika pagal gydytojo oftalomologo profesinę kvalifikaciją.

2.3. Bendrosios praktikos slaugytoja turi galiojančią slaugos praktikos licenciją, kuri suteikia teisę verstis bendrąja slaugos praktika.

  1. Reikalavimai patalpoms

3.1. Įstaigoje yra įrengtas (Priedas Nr.1):

3.1.1. laukiamasis;

3.1.2. pacientų priėmimo kabinetas;

3.1.3. tamsus apžiūros kabinetas;

3.1.4 du procedūrų kabinetai.

  1. Reikalavimai medicinos prietaisams

4.1. Teikiant paslaugas įstaigoje yra medicinos prietaisai ir medicinos pagalbos priemonės pagal kompetenciją nustatytiems diagnostiniams ir gydomiesiems veiksmams atlikti.

  1. 5. Paslaugų teikimo organizavimas

5.1. Paslaugų rūšys ir jų taikymas:

5.1.1. Įmonėje teikiamos antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos – oftalmologijos.

5.1.2. Įmonė teikia ir mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias jų gavėjai, juridiniai ir fiziniai asmenys, privalo sumokėti pagal įmonėje nustatytą mokamų paslaugų teikimo tvarką.

5.2. Darbo laiko organizavimas:

5.2.1. Įmonė dirba nuo 9.00 val. iki 19.00 val. darbo dienomis.

5.2.2. Šeštadieniais nuo 10.00 val. iki 15.00 val. Švenčių dienomis įmonė nedirba.

5.2.3. Pacientas reikiamą informaciją apie kiekvieno akių gydytojo darbo laiką gali gauti pačioje įmonėje, telefonu arba įmonės interneto puslapyje (www.ziura.lt).

5.3. Gydytojas oftalmologas paslaugas teikia pagal kompetenciją, nustatytą Lietuvos medicinos normoje MN 63:2005 „Gydytojas oftalmologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-935 (Žin., 2005, Nr. 146-5335).

5.4. Gydytojas oftalmologas  turi užtikrinti pagalbos organizavimą tais atvejais, kai pacientas kreipiasi į jį dėl gydytojo oftalmologo kompetencijai nepriskirtų ligų ar būklių. Jei įstaigoje, į kurią kreipėsi pacientas, dėl paciento būklės ar paslaugų sudėtingumo negalima suteikti paciento ištyrimui ir (ar) gydymui reikalingų paslaugų, gydytojas oftalmologas turi pacientą siųsti į tą asmens sveikatos priežiūros įstaigą (toliau ASPĮ), kur pacientui paslaugos gali būti suteiktos.

5.5.Bendrosios praktikos slaugytojas paslaugas teikia pagal kompetenciją, nustatytą Lietuvos medicinos normoje MN 28:2011 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-591 (Žin., 2011, Nr. 72-3490).

5.6.Gydytojas oftalmologas, teikiantis paslaugas pagal kompetenciją, moka naudotis informacinėmis technologijomis ir atlieka jo kompetencijai priskirtas diagnostines ir gydomąsias procedūras:

5.6.1. nustatyto refrakcijos ydas ir parenka optinę korekciją;

5.6.2. atlika išorinę akies ir jos priedų apžiūrą;

5.6.3. atlika ašarų takų praeinamumo tyrimą;

5.6.4. atlika ašarų sekrecijos tyrimą;

5.6.5. peršviečia akies terpes;

5.6.6. nustatyto leukokoriją;

5.6.7. atlika netiesioginę ir (ar) tiesioginę oftalmoskopiją;

5.6.8. atlika gonioskopiją;

5.6.9. matuoja ragenos diametrą ir (ar) storį;

5.6.10. atlika akies biomikroskopiją;

5.6.11. atlika autorefraktometriją;

5.6.12. atlika oftalmometriją;

5.6.13. tiria tamsinę adaptaciją;

5.6.14. atlieka standartinę automatinę perimetriją;

5.6.15. tiria spalvų juslę;

5.6.16. atlieka egzoftalmometriją;

5.6.17. nustato žvairumo kampo dydį ir akių judesius;

5.6.18. atlika impresinę ar aplanacinę ir (ar) bekontaktinę tonometriją;

5.6.19. atlika konvergencijos, akomodacijos, binokulinio matymo tyrimus;

5.6.20. paima tiriamąją medžiagą;

5.6.21. diagnozuoja ir šalina paviršinius junginės ir ragenos svetimkūnius;

5.6.22. atlika masažą naujagimių dakriocistito atveju;

5.6.23. praplauna ir zonduoja ašarų takus;

5.6.24. įlašina į junginės maišą tirpalo, tepa junginės maišą tepalu, švirkščia vaistus po jungine.

5.7. Gydytojas oftalmologas, teikiantis paslaugas, gali atlikti ir kitas jo kompetencijai priskirtas diagnostines ir gydomąsias procedūras:

5.7.1. praplatinti ašarų taškelį;

5.7.3. fotografuoti priekinį ir užpakalinį akies segmentą;

5.7.4. atlikti veidrodinę biomikroskopiją;

5.7.5. nustatyti optinių lęšių stiprumą;

5.7.6. atlikti pachimetriją;

5.7.7. atlikti stereotestą.

5.8. Įstaiga yra sudariusi sutartis su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl šių paslaugų teikimo:

5.8.1. Medžiagų ir instrumentų sterilizavimo sutartis su UAB „Baltupių šeimos medicinos centru“;

5.8.2. Laboratorinių tyrimų atlikimo sutartis su UAB „Medicina practica laboratorija“;

5.8.3 Citologinių ir histologinių tyrimų sutartis su UAB „Patologijos diagnostika“;

5.8.4 Sutartis dėl kompiuterinės tomografijos su UAB „MCT kompiuterinė tomografija“. 

6.Medicinos dokumentacija

6.1. UAB “ŽIŪRA“ medicininė dokumentacija pildoma ir tvarkoma Lietuvos respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

7.Pacientų kreipimosi į įmonę tvarka

7.1. Įmonė užtikrina, kad visa būtina informacija pacientui būtų suteikta (prieinama) jo buvimo ar lankymosi įmonėje metu. Pacientui prieš vizitą duodamas pasirašyti sutikimas dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Pacientas pasirašydamas sutinka su įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis ir sutinka būti gauti sveikatos priežiūros paslaugas mūsų įstaigoje.

7.2. Kiekvienam pacientui užpildoma asmens sveikatos istorija (forma Nr.025/a). 

7.3. Vizitui pas akių gydytoją registruojama, kai pacientas kreipiasi telefonu, elektroniniu paštu arba atvykęs į įmonę. Pacientui nurodomas priėmimo laikas, gydytojo pavardė.

7.4. Jeigu pacientas, registruodamasis pas akių gydytoją, praneša, kad pateiks pirminės asmens sveikatos priežiūros gydytojo ar kito gydytojo specialisto siuntimą (forma Nr.027/a), toks pacientas informuojamas, kad atvykęs pas akių gydytoją atsineštų jo tapatybę patvirtinantį asmens dokumentą.

7.5 Pacientai priimami nurodytu laiku.

7.6. Būtinoji (pirmoji ir skubi) medicinos pagalba pacientui suteikiama kiek įmanoma greičiau.

7.7. Jei apdraustasis turi teisę į vaistų ir medicininės pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimą, jis turi pateikti lengvatą patvirtinantį dokumentą. Išrašant kompensuojamuosius receptus, ambulatorinėje kortelėje (asmens sveikatos istorija (forma 025/a)) nurodomas lengvatą patvirtinančio dokumento pavadinimas ir numeris.

7.8. Pacientas į įmonę gali kreiptis kaip privatus asmuo. 

  1. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos

8.1. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto apmokamos šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos: ambulatorinė medicinos pagalba, profilaktiniai patikrinimai, antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatytos draudžiamųjų išlaidų vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensacijos.

8.2. UAB “ŽIŪRA“ teikiamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos (Priedas Nr.2). 

8.3. UAB „Žiūra“ yra sudariusi sutartį su Vilniaus teritorine ligonių kasa. Apsidraudusiems privalomuoju sveikatos draudimu ir turintiems šeimos gydytojo siuntimą (forma 27/a) konsultacija nekainuoja, už paslaugas apmoka teritorinė ligonių kasa. TLK kompensuojama paslaugos kaina yra 16,79Eur balo.

  1. Apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu, nurodytu Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatyme, asmens sveikatos priežiūros teikimo tvarka 

9.1. Privalomąjį sveikatos draudimą vykdo šios institucijos:

9.2. Privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami:

bei nepilnamečiai jų šeimos nariai;

punktuose.

yra sudariusi tarptautines sutartis dėl privalomojo sveikatos draudimo, ir šių šalių piliečiai, nuolat ar laikinai gyvenantys Lietuvos Respublikoje, draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu šių sutarčių nustatyta tvarka.

9.3. Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu (toliau – apdraustieji) laikomi:

privalomojo sveikatos draudimo įmokos, nustatytos šio Įstatymo 17 straipsnio 1 ir 3 dalyse, ir asmenys, kurie Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nustatytas šio Įstatymo 17 straipsnio 2, 3, 4, 5, 7, 8 ir 9 dalyse.

9.4. Apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis (išskyrus asmenis, kurie privalo mokėti arba už kuriuos mokamos sveikatos draudimo įmokos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 8 dalis), laikomi:

kompensaciją;

norintys ir galintys dirbti tam tikrą darbą;

pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti;

moterys nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo;

daugiau nepilnamečių vaikų;

skyrių moksleiviai ir studentai, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose;

neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidu) iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d. – visiška negalia);

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą;

kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys, taip pat asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos

nepriklausomybę ir valstybingumą;

studentai ir vienuolijų noviciatuose atliekantys vienuolinę formaciją naujokai;

kuriems nustatyta liga ar organizmo būklė, įrašyta į Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą, vieniši tėvai, auginantys nepilnamečius vaikus, moterys nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo, asmenys, kuriems sukako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius;

sutuoktinis – Respublikos Prezidento kadencijos laikotarpiu.

  1. Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimas apdraustiesiems

10.1. Apdraustiesiems yra kompensuojamos išlaidos kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, išrašytiems ambulatoriniam gydymui Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti, Kompensuojamųjų vaistų bei Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašus ir įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuojamos pagal bazines kainas, apskaičiuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

10.2. 100 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų, įrašytų į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašus, ir medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, ambulatoriniam gydymui kainos kompensuojama šiems apdraustiesiems: 

teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.

10.3. 100, 90, 80 arba 50 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių ambulatoriniam gydymui kainos kompensuojama apdraustiesiems, nepaminėtiems 10.2 punkte, kuriems diagnozuotos ligos, sindromai ir būklės, įrašyti į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą arba Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą pagal kompensavimo lygius.

10.4. 50 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų, įrašytų į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, ir medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, kainos gydant ambulatoriškai kompensuojama šiems 10.2 ir 10.3 punktuose nepaminėtiems apdraustiesiems:

tvarka nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis.

  1. Paciento teisės ir pareigos

11.1. Teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas:

11.1.1. Pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.

11.1.2. Kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų rodiklius ir jų turinio reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras.

11.1.3. Pacientas turi teisę į savo garbės ir orumo nežeminančias sąlygas ir pagarbų sveikatos priežiūros specialistų elgesį. Pacientui turi būti suteikiamos mokslu pagrįstos nuskausminamosios priemonės, kad jis nekentėtų dėl savo sveikatos sutrikimų. 

11.2. Teisė pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir sveikatos priežiūros specialistą:

11.2.1. Pacientas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros  įstaigą.

11.2.2. Pacientas turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros specialistą. 

11.2.3. Pacientas turi teisę į kito tos pačios profesinės kvalifikacijos specialisto nuomonę. Įgyvendinant šią teisę, paciento teisė gauti nemokamą sveikatos priežiūrą Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti ribojama.

11.2.4. Pacientams užsienyje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kompensavimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija.

11.3. Teisė į informaciją:

11.3.1. Pacientas informaciją apie UAB “ŽIŪRA“  teikiamas oftalmologines paslaugas, jų kainas, galimybes jomis pasinaudoti, sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį akių gydytoją (vardą, pavardę, pareigas) ir informaciją apie jo profesinę kvalifikaciją gauna įmonėje, jos  interneto svetainėje (www.ziura.lt), gydytojų kabinete.

11.3.2. Pacientas atvykęs į UAB “ŽIŪRA” kreipiasi į registratūrą pateikęs asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus registruojamas pas antrinės asmens sveikatos priežiūros akių gydytojus. Akių gydytojas informuoja jį apie jo akių sveikatos būklę, ligos diagnozę, įmonėje taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie padarinius atsisakius siūlomo gydymo. Šią informaciją pacientui pateikia gydytojas atsižvelgdamas į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma, paaiškindamas specialius medicinos terminus.

11.3.3. Ši informacija pacientui gali būti nesuteikta tik tais atvejais, jeigu tai pakenktų paciento sveikatai ar sukeltų pavojų jo gyvybei arba kai pacientas šio įstatymo nustatyta tvarka atsisako šios informacijos. Sprendimą neteikti pacientui informacijos, kuri gali pakenkti paciento sveikatai ar sukelti pavojų jo gyvybei, priima gydantis gydytojas, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitokią tokio sprendimo priėmimo tvarką Apie sprendimo neteikti informacijos priėmimą gydytojas motyvus pažymi paciento asmens sveikatos istorijoje arba kituose medicinos dokumentuose. Tais atvejais, kai pranešimas būtų prielaida žalai pacientui atsirasti, visa informacija pateikiama paciento atstovui ir tai prilyginama informacijos pateikimui pacientui.

Informacija pacientui pateikiama, kai išnyksta žalos atsiradimo pavojus. Paciento psichikos ligonio teisės gauti informaciją ypatumus nustato Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas.

11.4. Teisė nežinoti:

11.4.1. Informacija apie paciento sveikatos būklę, ligos diagnozę, įmonėje taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę negali būti pacientui pateikiama prieš jo valią. Atsisakymą informacijos pacientas turi aiškiai išreikšti ir patvirtinti parašu.

11.4.2. Šios dalies 4.1. punkte nurodyti informacijos pateikimo pacientui apribojimai netaikomi, kai dėl paciento atsisakymo gauti informaciją gali atsirasti žalingų padarinių pacientui ar kitiems asmenims.

11.5. Informacijos pacientui, jo artimiesiems, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims apie paciento sveikatos būklę teikimo, medicininių dokumentų kopijų darymo tvarka:

11.5.1. Paciento pageidavimu jam gali būti pateikti jo medicinos dokumentai kreipiantis tiesiogiai į gydytoją arba į įmonės direktorių. Kreipiantis į įmonės direktorių pacientas užpildo prašymą, kuriame nurodo su kokia medicinine dokumentacija ir kaip (kopija ar tik įrašų paaiškinimas) nori susipažinti.

11.5.2. Medicinos dokumentų pateikimas pacientui gali būti ribojamas, jeigu juose esanti informacija pakenktų paciento sveikatai ar sukeltų pavojų jo gyvybei. Sprendimą neišduoti pacientui medicinos dokumentų priima gydantis gydytojas. Apie sprendimo neišduoti medicines dokumentų priėmimą ir jo motyvus gydytojas pažymi paciento asmens sveikatos istorijoje, gydymo stacionare ligos istorijoje ar kituose medicinos dokumentuose.

11.5.3. Gydytojas pagal savo kompetenciją paaiškina pacientui įrašų jo medicines dokumentuose prasmę .

11.5.4. Netikslius, neišsamius, dviprasmiškus duomenis arba duomenis, nesusijusius su diagnoze, gydymu ar slauga, gydytojas per 15 darbo dienų ištaiso, papildo, užbaigia, panaikina ir (ar) pakeičia pagrįstai reikalaujant pacientui. Gydytojo ir paciento ginčą dėl įrašų jo medicinos dokumentuose ištaisymo, papildymo, užbaigimo, panaikinimo ir (ar) pakeitimo sprendžia įmonės direktorius.

11.5.5. Su nepilnamečio paciento iki 16 metų medicinos dokumentais turi teisę susipažinti jo atstovai.

11.5.6. Pateikus asmens tapatybę, atstovavimą patvirtinančius dokumentus direktoriui, pacientas, jo atstovas pildo prašymą, kuriame nurodo kokių medicininių dokumentų kopijas jis pageidauja turėti.

11.5.7. Įmonės direktorius įpareigoja įmonės darbuotoją atlikti medicininių dokumentų kopijas vadovaujantis raštvedybos taisyklėmis.

11.5.8. Kopijos atliekamos paciento lėšomis pagal įmonės direktoriaus įsakymo Nr.103, 2014 m. sausio 23 d., patvirtintus įkainius. 

11.5.9. Už atliktas kopijas pacientas susimoka įmonės kasoje.

11.5.10. Įmonės darbuotojas padaro ir išduoda patvirtintas paciento medicinos dokumentų kopijas.

11.6. Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą:

11.6.1. Paciento privatus gyvenimas yra neliečiamas. Informacija apie paciento gyvenimo faktus gali būti renkama tik su paciento sutikimu ir tuo atveju, jei tai yra būtina ligai diagnozuoti, gydyti ar pacientui slaugyti.

11.6.2. Duomenys apie paciento buvimą įmonėje, jo sveikatos būklę, jam taikytas diagnostikos, gydymo priemones įrašomi į asmens sveikatos istoriją (forma Nr.025/) ir nustatytos formos ir rūšių paciento medicinos dokumentus ir įvedami į įmonės medicininės informacinės sistemos duomenų bazę. Nustatant šių dokumentų formą, turinį ir naudojimo tvarką, turi būti užtikrinama paciento privataus gyvenimo apsauga.

11.6.3. Visa informacija apie paciento buvimą įmonėje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą turi būti laikoma konfidencialia ir po paciento mirties. Teisę gauti informaciją po paciento mirties turi įpėdiniai pagal testamentą ir pagal įstatymą, sutuoktinis (partneris).

11.6.4. Konfidenciali informacija gali būti suteikiama kitiems asmenims tik turint rašytinį paciento sutikimą, kuriame yra nurodyta tokios informacijos suteikimo pagrindas ir naudojimo tikslai, išskyrus atvejus, kai pacientas medicinos dokumentuose yra pasirašytinai nurodęs, koks konkretus asmuo turi teisę gauti tokią informaciją, taip pat tokios informacijos teikimo mastą ir terminus. Pacientas turi teisę nurodyti asmenis, kuriems konfidenciali informacija negali būti teikiama. Asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems gydant ar slaugant pacientą, atliekantiems paciento sveikatos ekspertizę, be paciento sutikimo konfidenciali informacija gali būti suteikiama tais atvejais ir tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti. Kai pacientas laikomas

negalinčiu protingai vertinti savo interesų, konfidenciali informacija gali būti suteikiama paciento atstovui, sutuoktiniui (partneriui), tėvams (įtėviams) ar pilnamečiams vaikams tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti.

11.7. Teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ypatumai.

11.7.1. Be paciento sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka konfidenciali informacija gali būti suteikiama valstybės institucijoms, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia teisę gauti konfidencialią informaciją apie pacientą. Konfidenciali informacija šiems asmenims gali būti suteikiama tik rašytiniu jų prašymu, kuriame nurodomas konfidencialios informacijos prašymo pagrindas, jos naudojimo tikslai ir reikalingos informacijos mastas. Visais atvejais konfidencialios informacijos suteikimas turi atitikti protingumo, sąžiningumo ir paciento teisių apsaugos ir interesų prioriteto principus.

11.7.2. Už neteisėtą konfidencialios informacijos apie pacientą rinkimą ir naudojimą atsakoma teisės aktų nustatyta tvarka.

11.7.3. Užtikrinant paciento teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, turi būti vadovaujamasi nuostata, kad paciento interesai ir gerovė yra svarbesni už visuomenės interesus. Šios nuostatos taikymas gali būti ribojamas įstatymų nustatytais atvejais, kai tai būtina visuomenės saugumo, nusikalstamumo prevencijos, visuomenės sveikatos arba kitų žmonių teisių ir laisvių apsaugai.

11.8. Paciento teisė į anoniminę sveikatos priežiūrą:

11.8.1. Teisę į sveikatos priežiūros paslaugas, neatskleidžiant asmens tapatybės, turi ne jaunesni kaip 16 metų pacientai, sergantys Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyto sąrašo ligomis. Už sveikatos priežiūros paslaugas, neatskleidžiant asmens tapatybės, pacientas moka pats, išskyrus teisės aktų nustatytas išimtis.

11.10. Teisė į žalos atlyginimą

11.10.1. Pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyta šių Taisyklių 14.2 dalyje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose.

11.11. Paciento pareigos

11.11.1. Pacientas privalo pasirašytinai susipažinti su jam pateiktomis įmonės vidaus tvarkos taisyklėmis. 

11.11.2. Pacientas privalo rūpintis savo sveikata, sąžiningai naudotis savo teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, bendradarbiauti su įmonės specialistais ir darbuotojais.

11.11.3. Pacientai, norėdami gauti sveikatos priežiūros paslaugas, privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, išskyrus būtinosios sveikatos priežiūros atvejus.

11.11.4. Pacientas kiek įstengdamas turi suteikti sveikatos priežiūros specialistams informacijos apie savo sveikatą, persirgtas ligas, atliktas operacijas, vartotus ir vartojamus vaistus, alergines reakcijas, genetinį paveldimumą ir kitus pacientui žinomus duomenis, reikalingus tinkamai suteikti sveikatos priežiūros paslaugas.

11.11.5. Pacientas, gavęs informaciją apie jam skiriamas sveikatos priežiūros paslaugas, savo sutikimą ar atsisakymą dėl  sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo turi patvirtinti raštu.

11.11.6. Pacientas privalo vykdyti sveikatos priežiūros specialistų paskyrimus ir rekomendacijas arba atsisakyti paskirtų sveikatos priežiūros paslaugų. Pacientas privalo informuoti sveikatos priežiūros specialistus apie nukrypimus nuo paskyrimų ar nustatyto režimo, dėl kurių jis davė sutikimą.

11.11.7. Pacientas privalo pagarbiai ir deramai elgtis su visais įmonės darbuotojais ir kitais pacientais.

11.11.8. Pacientui, kuris pažeidžia savo pareigas, tuo sukeldamas grėsmę savo ir kitų pacientų sveikatai ir gyvybei, arba trukdo jiems gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, sveikatos priežiūros paslaugų teikimas gali būti nutrauktas, išskyrus atvejus, jei tai grėstų pavojus paciento gyvybei.

  1. Informuoto paciento sutikimas

12.1. Draudimas teikti sveikatos priežiūros paslaugas be paciento sutikimo:

12.1.1. Pacientui nuo 16 metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jo sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus, kai pacientas negali savo valios išreikšti pats.

12.1.2. Nepilnamečiam pacientui iki 16 metų sveikatos priežiūra teikiama tik su jo atstovų sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus. Sveikatos priežiūros specialistai visais atvejais turi parinkti tokius diagnostikos ir gydymo metodus, kurie labiausiai atitiktų nepilnamečio interesus, atsižvelgdami pirmiausia į nepilnamečio, taip pat į jo atstovų valią. Jeigu yra nesutarimų tarp paciento iki 16 metų ir jo atstovų, diagnostikos ir gydymo metodus parenka gydytojų konsiliumas, atsižvelgdamas į nepilnamečio interesus.

12.2. Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai.

12.2.1. Sutikimą dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo duoda (išreiškia) pats pacientas arba  jo atstovas.

12.2.2. Paciento sutikimas dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo turi būti pagrįstas informacija ir tinkamas.

12.2.3. Sutikimas laikomas pagrįstas informacija ir tinkamas, jeigu jis atitinka visas šias sąlygas:

12.3. Sutikimo dėl sveikatos priežiūros išreiškimas:

12.3.1. Laikoma, kad savanoriškai į įmonę atvykęs pacientas yra informuotas ir sutinka, kad  akių gydytojas jį apžiūrėtų, įvertintų jo sveikatos būklę, paskirtų ir atliktų būtinas tyrimų ir gydymo procedūras.

Įmonė užtikrina, kad visa būtina informacija pacientui būtų suteikta (prieinama) jo lankymosi metu.

12.3.2. Būtina 12.3.1 punkte nurodyta informacija laikoma informacija apie įmonėje teikiamų mokamų, paslaugų kainas, nemokamas paslaugas ir galimybes jomis pasinaudoti, siuntimo į kitas sveikatos priežiūros įstaigas tvarką, apie įstaigos vidaus tvarkos taisykles, sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų profesinę kvalifikaciją, galimybę rinktis sveikatos priežiūros specialistą, taip pat paciento pareigą bendradarbiauti su sveikatos priežiūros paslaugas paskyrusiu (ar teikiančiu) sveikatos priežiūros specialistu, vykdyti jo paskyrimus ir nurodymus, pranešti apie bet kokius nukrypimus nuo paskyrimų. 

12.4. Paciento sutikimo rašytinė forma:

12.4.1. Jeigu yra galimybė rinktis taikomus diagnostikos ir gydymo metodus, pacientas turi būti apie tai informuojamas ir jo pasirinkimas patvirtinamas paciento parašu. 

12.5. Nenumatyti ypatingi atvejai:

12.5.1. Kai asmens sveikatos priežiūra turi būti teikiama pacientui nuo 16 metų, kuris negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesų, ir šių Taisyklių 13.4.3. punkte nurodytų asmenų nėra arba jie atsisakė būti atstovais, arba nėra galimybių su jais susisiekti taip greitai, kaip tai būtina, ar gauti jų informacija pagrįstą sutikimą laiku, sprendimą dėl pacientui teiktinos sveikatos priežiūros ir jos masto, alternatyvos pasirinkimo priima sveikatos priežiūrą teikiantis gydytojas, o prireikus – gydytojų konsiliumas, išimtinai vadovaudamasis paciento interesais. Sprendimą dėl konsiliumo sudarymo gydytojas turi pagrįsti paciento medicinos dokumentuose: asmens sveikatos istorijoje (forma Nr.025/a).

12.5.2. Kai sveikatos priežiūra turi būti teikiama nepilnamečiam pacientui iki 16 metų ir nėra šių Taisyklių 13.5.1. punkte nurodytų asmenų arba nėra galimybių su jais susisiekti taip greitai, kaip tai būtina, ar gauti jų sutikimą laiku, sprendimą dėl pacientui teiktinos sveikatos priežiūros masto, alternatyvos pasirinkimo priima sveikatos priežiūrą teikiantis gydytojas, o prireikus – gydytojų konsiliumas, išimtinai vadovaudamasis paciento interesais. Sprendimą dėl konsiliumo sudarymo gydytojas turi pagrįsti paciento medicinos dokumentuose.

12.5.3. Dėl nepilnamečio paciento iki 16 metų, kurio tėvai vengia atlikti atstovo pagal įstatymą funkcijas ir kuriam nėra nustatyta laikinoji globa ar rūpyba, kai nepilnamečio paciento tėvai (įtėviai) tarpusavyje nesutaria dėl sveikatos priežiūros masto, sprendimus dėl teiktinos sveikatos priežiūros masto, alternatyvos pasirinkimo priima gydantis gydytojas, o prireikus – gydytojų konsiliumas, išimtinai vadovaudamasis paciento interesais. 

  1. Atstovavimas

13.1. Bendrosios atstovavimo nuostatos:

13.1.1. Pacientas teises įgyja, pareigas prisiima ir jas įgyvendina pats arba per savo atstovus.

13.1.2. Atstovai, veikdami paciento vardu, privalo pateikti atstovavimą patvirtinantį dokumentą ir savo asmens dokumentus.

13.1.3. Paciento nuo 16 metų atstovais gali būti: atstovai pagal įstatymą ir atstovai pagal pavedimą.

13.2. Atstovavimas neveiksniam ir ribotai veiksniam pacientui:

13.2.1. Pacientui, teismo pripažintam neveiksniu, atstovauja paskirti globėjai.

13.2.2. Pacientas, teismo pripažintas ribotai veiksniu, teises įgyja ir pareigas prisiima, taip pat jas įgyvendina pats tiek, kiek tų teisių jam nėra apribojęs teismas.

13.3. Paciento atstovai pagal pavedimą:

13.3.1. Pacientas nuo 16 metų gali pasirinkti atstovą pagal pavedimą. Šis atstovavimas įforminamas notarine tvarka arba pacientas apie savo pasirinktą atstovą pasirašytinai gali nurodyti savo medicinos dokumentuose: asmens sveikatos istorijoje (forma Nr.025/a).

13.4. Paciento atstovai pagal įstatymą:

13.4.1. Nepilnamečiam pacientui iki 16 metų atstovauja jo atstovai pagal įstatymą: vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas, rūpintojas.

13.4.2. Nepilnamečiam pacientui iki 16 metų, kuriam nustatyta institucinė globa (rūpyba), atstovauja šių įstaigų paskirti asmenys, pateikę atstovavimą patvirtinantį dokumentą.

13.4.3. Paciento nuo 16 metų sutuoktinis, sugyventinis (partneris), o kai jų nėra, – vienas iš paciento tėvų (įtėvių) arba vienas iš pilnamečių vaikų yra paciento, kuris negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesų, atstovu pagal įstatymą. Nurodyti asmenys nelaikomi paciento nuo 16 metų atstovais pagal įstatymą, jeigu jie atsisako būti atstovais, pacientas yra paskyręs atstovą pagal pavedimą arba pacientui nustatyta globa (rūpyba).

14.Ginčų sprendimas ir žalos atlyginimas

14.1. Teisė skųstis ginčo atveju:

14.1.1. Pacientas, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, įmonei turi teisę pateikti skundą, laikydamasis šiuose taisyklėse nustatytų pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos turinio ir formos reikalavimų.

14.1.2. Skundą pateikti gali pacientas arba jo atstovas. Nagrinėjami tie skundai, kurie yra paciento pasirašyti, nurodytas jo vardas ir pavardė, faktinė gyvenamoji vieta ir duomenys ryšiui palaikyti, išdėstyta skundo esmė. Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, nurodomas atstovo vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, atstovavimą liudijantis dokumentas ir pacientas, kurio vardu jis kreipiasi. Neįskaitomi, šioje dalyje nurodytų reikalavimų neatitinkantys skundai grąžinami pacientui ir nurodoma grąžinimo priežastis.

14.1.3. Pacientas skunde privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kai toks skundas siunčiamas paštu ar per pasiuntinį, prie jo turi būti pridėta notaro ar pacientui atstovaujančio advokato patvirtinta pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Paciento atstovas, kreipdamasis dėl tokios informacijos, pateikia tapatybę ir atstovavimą liudijantį dokumentą.

14.1.4. Pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienus metus, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos.

14.1.5. Į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu įmonėje.

14.1.6. Įmonė, gavusi paciento skundą, privalo jį išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų.

14.1.7. Kai paciento skundas yra susijęs su informacijos apie pacientą, kuri yra konfidenciali, nagrinėjimu, tokios informacijos pateikimas įmonės civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įstaigai, asmenims, kurie tiesiogiai nagrinėja skundą, yra teisėtas ir pagrįstas. Asmenys, susipažinę su konfidencialia informacija, privalo užtikrinti jos konfidencialumą.

14.2. Pacientui padarytos žalos atlyginimas:

14.2.1.Turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 

14.2.2. UAB “ŽIŪRA“ turi Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomą dradimą.

14.2.3. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šios dalies 1 punkte nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos. Pareiškimai šiai komisijai paduodami raštu. Pareiškime turi būti nurodyta: komisijos pavadinimas, pareiškėjo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, poliklinikos pavadinimas, buveinė, aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą (faktinis pareiškimo pagrindas), įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas (pažeista teisė ir prašomas žalos dydis), pridedamų dokumentų sąrašas, pareiškimo surašymo vieta ir data. Pareiškimą pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo pareiškimo turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Prašymas turi atitikti formos ir turinio reikalavimus.

  1. Pacientui, jo artimiesiems, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims rašytinės informacijos, įskaitant ir konfidencialią, apie pacientą ir jam suteiktas paslaugas teikimo ir šios paslaugos apmokėjimo tvarka:

15.1. Asmenys, teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka turintys teisę gauti rašytinę informaciją ir norintys šią informaciją gauti, pateikia raštišką prašymą ir raštišką paciento sutikimą (išskyrus šios tvarkos 15.9. punkte nurodytus atvejus) įmonės direktoriui. Prašyme turi būti nurodytas norimos gauti informacijos pobūdis ir jos panaudojimo tikslas.

15.2. Pacientas, įmonei teikiantis prašymą dėl rašytinės informacijos suteikimo, privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kai toks prašymas siunčiamas paštu ar per pasiuntinį, prie jo turi būti pridėta notaro ar pacientui atstovaujančio advokato patvirtinta pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Paciento atstovas, kreipdamasis dėl rašytinės informacijos, pateikia savo tapatybę ir atstovavimą liudijantį dokumentą. Dėl rašytinės informacijos suteikimo besikreipiantys kiti asmenys kartu su prašymu privalo pateikti informaciją ir (ar) dokumentus, įrodančius tvarkos 14.8. punkte nurodytą teisę gauti rašytinę informaciją.

15.3. Įmonės direktorius  įpareigoja atsakingą darbuotoją parengti rašytinę informaciją.

15.4. Rašytinės informacijos teikimo paslauga pradedama teikti tik gavus išankstinį apmokėjimą nepriklausomai nuo to, kas sumokėjo už rašytinės informacijos teikimo paslaugą. Juridiniai asmenys, sudarę susitarimus su įmone dėl rašytinės informacijos teikimo, atsiskaito susitarime nustatyta tvarka. Rašytinės informacijos teikimo paslaugų kainą nustato ir tvirtina įsakymu įmonės direktorius.

15.5. Asmeniui pateikus rašytinį prašymą suteikti rašytinę informaciją su nuoroda „skubos tvarka“ (kai prašoma suteikti paslaugą anksčiau negu įmonės direktoriaus patvirtintas paslaugos įvykdymo terminas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas), paslaugos kaina gali būti didinama iki 50 procentų.

15.6. Teikiamą rašytinę informaciją apie pacientą pasirašo ją rengęs gydytojas, lydraštį – direktorius, jo įgaliotas asmuo.

15.7. Tuo atveju, kai įmonė neturi prašomos rašytinės informacijos (neturi medicinos dokumentų apie pacientą ir jam suteiktas paslaugas), ji apie tai informuoja pareiškėją raštu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikti informaciją gavimo dienos.

15.8. Rašytinės informacijos teikimo paslauga yra mokama, kai ji nesusijusi su asmens sveikatos priežiūros ir farmacinių paslaugų teikimu.

15.9. Rašytinę informaciją, neturint raštiško paciento sutikimo, per 10 darbo dienų teisės aktų nustatyta tvarka nemokamai turi teisę gauti institucijos ir kitos įstaigos, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia teisę gauti konfidencialią informaciją apie pacientą. Informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 1 d. įsakymas Nr. 65 „Dėl informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 13-405):

15.9.1. sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose gydomas, slaugomas pacientas arba atliekama jo sveikatos ekspertizė;

15.9.2. institucijos, kontroliuojančios sveikatos priežiūros paslaugas;

15.9.3. teismai, prokuratūra, ikiteisminio tyrimo, savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybos bei kitos institucijos, kurioms tokią teisę suteikia Lietuvos Respublikos įstatymai.

15.10. Įmonė turimą informaciją apie pacientą pateikia ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios paslaugos apmokėjimo (lėšų gavimo įmonėje) datos.

15.11. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų numatytais atvejais (kai reikia pranešti apie nusikaltimą ir pan.) įmonė informaciją apie pacientą pateikia savo iniciatyva ir be paciento sutikimo. Teikiamą informaciją apie pacientą pasirašo gydantis ar gydęs gydytojas. Lydraštį pasirašo įmonės direktorius. 

15.12. Apie sužalotus pacientus, kuriems žala galėjo būti padaryta nusikalstama veika, įmonė nedelsdama praneša teisėsaugos institucijoms.

  1. Paciento turimų dirbinių iš brangiųjų metalų, brangių protezų ir pinigų registravimo bei saugojimo tvarka:

16.1. Dokumentus, kitus daiktus (tame tarpe dirbinius iš brangių metalų, brangius protezus, pinigus) pacientai nešasi su savimi. 

  1. Darbų sauga

17.1. Įmonės administracija įsipareigoja sudaryti saugias, prieinamas, tinkamas, kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui, darbuotojų profesiniam tobulėjimui darbo sąlygas ir organizuoti privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus pagal patvirtintus grafikus

17.2. Darbuotojų sauga ir sveikata – tai visos darbuotojų darbingumui ir gyvybei darbe išsaugoti skirtos prevencinės priemonės, kurios naudojamos ir planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.

17.3. Įmonėje naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.

17.4. Darbuotojų saugos ir sveikatos vidinę kontrolę įmonėje vykdo darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas – įmonės direktorė:

17.4.1. organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę, darbo ir poilsio režimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų;

17.4.2. organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę:

17.4.2.1. nustatydamas vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolę įmonėje ir numatydamas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti, vadovaujasi šiais bendraisiais rizikos vertinimo ir darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais:

1) darbuotojų aprūpinimu asmeninėmis apsaugos priemonėmis;

2) darbuotojų mokymu ir instruktavimu, jiems privalomais nurodymais laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų;

3) kitų reikiamų darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių taikymu.

  1. Pacientų lankymo, išrašymo, perkėlimo į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas tvarka :

18.1. UAB „Žiūra“ teikia tik ambulatorines paslaugas, stacionarinių paslaugų įmonė neteikia ir pacientų įmonės patalpose neguldo, todėl pacientų lankymas šioje įstaigoje neįmanomas (dienos chirurgijos paslaugų neteikiame);

18.2. Išrašymas iš įstaigos taip pat nevykdomas, nes pacientai užeina tik oftalmologo konsultacijai ir išeina į namus. Jiems išduodama forma 27A, kur aprašoma apžiūra, paciento būklė, išvados ir diagnozė;

18.3. Kartais pacientai siunčiami į kitas gydymo įstaigas – jiems išduodamas siuntimas forma 27A, kur parašyta diagnozė, ligonio būklė ir siuntimo į kitą įstaigą tikslas.

Jeigu pacientui reikalinga skubi pagalba dėl pablogėjusios jo bendros savijautos, kviečiami greitosios medicinos pagalbos medikai. Skubios bendrosios pagalbos telefonas –  112. Iki jiems atvykstant patys suteikiame pirmąją pagalbą pasinaudodami  pirmosios pagalbos vaistinėle bei anafilaksinio šoko vaistų ir medicinos pagalbos priemonių rinkiniu.

 UAB “Žiūra“ įvesta Pirmosios pagalbos teikimo instrukcija Nr.10, kuri duodama susipažinti bei pasirašyti visiems įmonėje dirbantiems darbuotojams.